Raudondvaris įsikūręs netoli Šeduvos, prie Šiaulių – Panevėžio kelio. Gyvenvietei pradžią davė dvaras, kurio istorija neatsiejama nuo Šeduvos miesto istorijos. Šeduvoje ilgą laiką buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, vėliau tapęs privačia valda. 1792 m. paskutinis Šeduvos seniūnijos valdytojas Stanislovas Poniatovskis su Šeduvos miestiečiais pasirašė sutartį, pagal kurią miestiečiai mokėjo dvarui 3579 auksinų činšo mokestį. 1798 m. iš Poniatovskio Šeduvos dvarą ir žemes nupirko baronas Teodoras fon Ropas. Jis nepripažino Šeduvos miesto gyventojų teisės mokėti mokestį ir pareikalavo, kad miesto gyventojai dvare eitų lažą. Miestiečiai nusprendė ginti savo teises teisme. Po ilgo bylinėjimosi Upytės žemės teisme ir Vyriausiajame teisme byla pateko į Rusijos valstybės Senatą. 1812 m. Senate buvo priimtas sprendimas pripažinti anksčiau Šeduvos miestui suteiktas privilegijas. Pralošęs bylą, baronas T.Ropas, negalėdamas pakęsti miesto kaimynystės, Šeduvoje buvusio dvaro pastatus nugriovė.
Naujojo dvaro pastatus T.Ropas pastatė apie 2 km nuo miesto, prie Daugyvenės upės. Naujoje vietoje įkurtą dvarą pavadino Raudondvariu. Dvaro ansamblis įkurtas XIX a. pirmojoje pusėje. Aplink pastatus buvo užveistas didelis parkas. Nuo 1854 m. dvarą valdė baronas Otonas fon Ropas. Dvare buvo Ropų giminės archyvas, XVIII amžiuje surinktų paveikslų galerija. Dvare buvo pasaulinio garso dailininko Ticiano kūriniai. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, jį suniokojo a sovietinė kariuomenė, karo metais nukentėjo meno vertybės.
1959 m. dvare įsikūrė Žemės ūkio technikumas. Pirmuoju jo direktoriumi buvo paskirtas L.Pilkauskas. 1969 m. technikumas perorganizuotas į Šeduvos tarybinį ūkio technikumą. 1991 m. tapo Aukštesniąja žemės ūkio mokykla. 1959 m. čia gyveno 219, 1970 m. – 191, 1979 m. – 126, 1986 m. – 719 gyventojų.
Teksto komentarai