Pienionių dvaras Kavarsko apylinkėje yra vienas iš kelių senajame administraciniame Pienionių lauke buvusių dvarų, vadintų tuo pačiu Pienionių vardu. Formuotis jis pradėjo XV amžiuje. Istoriniuose šaltiniuose netgi teigiama, kad 1442 m. šiame dvare lankėsi didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras.
Iki XVII a. vidurio dvaro šeimininkais yra buvusios garsios Lietuvos didikų giminės – Sapiegos, Pacai. 1655 m. dvaras atiteko Antanui Daumantui – Siesickiui. Ši giminė save kildino iš XIII a. Lietuvos kunigaikščio Daumanto, Utenos įkūrėjo. Manoma, kad XVII – XVIII a. Pienionys buvo antraeilė valda, dažnai įkeičiama ir ėjusi iš rankų į rankas. Tuo metu pagrindinė Siesickių rezidencija buvusi Siesikuose.
Dvaro klestėjimo pradžia galima laikyti 1788 metus, kada įkeistą dvarą nupirko Justinas Siesickis ir kartu su savo sūnumis Antanu Valerijonu bei Feliksu pradėjo jį iš pagrindų tvarkyti. XIX a. šie dvarininkai pasistatė naują gyvenamąjį namą, užveisė parką, įrengė oranžeriją.
Klasicistinio stiliaus mediniai dvaro rūmai buvo vienaaukščiai, su puošnia dviaukšte centrine dalimi, kuriai didingumo teikė keturių dorėninių kolonų portikas su plačiu frizu. Rūmų viduje buvo įrengtas prabangus valgomasis, pokylių salė, du salonai, biliardinė, gyvenamieji ir svečių kambariai, biblioteka. Reprezentacines patalpas puošė židiniai, krištolo sietynai, parketinės grindys, aukštos baltų koklių krosnys, išdailintos auksiniais dekoro elementais. Ypač ištaiginga buvo pokylių salė. Rūmuose būta daug brangių paveikslų, vertingų sidabro bei porceliano dirbinių.
Papildoma informacija:
2006 metų birželio mėnesį iš dvaro savininkų Šablevičių Pienionių dvarą įsigijo, Vilniuje gyvenanti Birutė Venckienė. Planuojama dvare įrengti kultūros centrą, kartu su viešbučiu ir kavine.
Pienionių dvaras garsėjo ne tik savo įspūdinga architektūra bei egzotiniais augalais, bet ir spirito varykla. Ji buvo įrengta apie 1859 m. ir iki XX a. pr. čia buvo varomas spiritas bei daromas alus. Po I pasaulinio karo antro aukšto salėje tuometinis dvaro savininkas Juozas Daumantas Siesickis įrengė koplyčią. O 1926 m. šioje patalpoje buvo įrengta pradinė mokykla, kuri veikė iki 1973m.
Šalia kelio į Pienionis stovi iš plytų sumūryta neogotikinė koplytėlė – šešiakampė, su šešiabriauniu piramidės formos stogeliu. Kiekvienoje sienoje – po dailią, į viršų smailėjančią arką. Koplytėlės viduje – medinis kryžius su profesionalaus skulptoriaus ar dirbtuvės meistro išdrožta Nukryžiuotojo skulptūra. Teigiama, kad šią koplytėlę dar XIX a. pr. pastatė dvarininkas Siesickis. 1987 m. kunigo Jono Babono iniciatyva koplytėlė buvo remontuota.
Teksto komentarai