Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto pastatų ansamblis buvo pastatytas XX a. pradžioje. Tiek pastatai, tiek ir teritorija bei tvoros buvo suprojektuoti ir pastatyti tuo pačiu metu ir priklausė vienam šeimininkui – P. Vileišiui. Ansamblis iki mūsų dienų išliko be didesnių pakeitimų tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Petro Vileišio rūmų ansamblis – turtingiausia amžiaus pradžios rezidencija Vilniuje, pastatyta 1904-1906 metais. Ansamblis yra dvilypis, tai ir privati valda ir visuomeninio gyvenimo židinys. Centrinis ansamblio pastatas – rūmai yra gyvenamosios paskirties pastatas, o gatvės korpusas – buvusi spaustuvė ir “Vilniaus žinių“ redakcija – visuomeninės paskirties pastatas, trečiasis ansamblio statinys – buvusios arklidės, skalbykla, ledainė ir arklininko butas – ūkinės paskirties pastas.
Architektas Augustas Kleinas buvo paruošęs du ansamblio išplanavimo variantus : neoklasicistinį ir neobarokinį. Įgyvendintas buvo neobarokinis variantas. Rūmų apartamentai išdėstyti per du aukštus. Žemutiniame, šalia holo, įrengtas šeimininko kabinetas ir laukiamasis, toliau įrengtas nedidelis vestibiulis su reprezentatyviais laiptais į viršų, prie jo išdėstyti du salonai ir valgomasis su serviravimo patalpa. Šalia pagrindinės laiptinės įrengta uždara tarnų laiptinė. Antras aukštas buvo skirtas poilsiui. Rūsyje buvo įrengta virtuvė ,o mansardoje tarnų kambariai.
Rūmų viduje – pretenzingas įvairių stilių dekoras – neorenesansas, rokokas, secesija.
Rūmuose buvo visi patogumai, elektra, perdangoms panaudotos metalinės sijos.
Papildoma informacija:
Paradiškumą, būdingą dvarų architektūrai, pabrėžia tiesus įvažiavimas nuo gatvės, gėlynas, apžvalgos aikštelės, terasa su kolonomis. Rūmai, pastatas prie gatvės ir gatvės tvora yra vientiso neobarokinio stiliaus (tik ūkinis pastatas primena kolonijų namų architektūrą).
Centriniai ansamblio rūmai – buvęs P. Vileišio gyvenamasis namas yra pagrindinis ansamblio pastatas. Apie jį grupuojami kiti ansamblio pastatai, privažiavimai, terasos bei gazonai.
Pastatas statytas XX a. pradžioje ir yra zonuojamas atskirais aukštais. Rūsio patalpos buvo skirtos virtuvei, pagalbinėms patalpoms bei tarnų valgomajam. Pirmas rūmų aukštas – reprezentacinis. Pastato centre patalpintas holas su reprezentacine atvira laiptine ir šalia jos esančia tarnų laiptine, o apie holą išdėstyta: valgomasis su išėjimu į terasą ir serviravimo patalpa , dvi svetainės bei šeimininko kabinetas ir laukiamasis, taip pat pagalbinės patalpos. Antras aukštas buvo skirtas šeimos narių bei svečių poilsio kambariams, kurie taip pat išdėstyti aplink holą su reprezentacine laiptine bei tarnų laiptine. Pastoginis aukštas buvo skirtas pagalbinėms patalpoms bei tarnams.
Pastatas yra gausiai dekoruotas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Iš išorės pastatas – neobarokinio stiliaus, o viduje gausu secesijos , neorenesanso ir rokoko elementų.
Pirmas aukštas dekoruotas daugiausiai : lubos ir sienos visų patalpų, išskyrus pagalbines, yra papuoštos gipsatūromis su polichrominiu dažymu. Visose patalpose stovi dekoruotos koklinės krosnys. Kambarių grindys padengtos raštuotu parketu, o holo grindys iš keramikinių plytelių, išdėstytų raštais, langai ir durys – mediniai, dažyti. Durys – įsprūdinės. Pagrindinė laiptinė – marmurinės pakopos su metaliniais kaltiniais turėklais.
Antras pastato aukštas yra dekoruotas šiek tiek mažiau, dekoras intymesnis. Lubos ir sienos papuoštos gipsatūromis su polichrominiu dažymu, grindys – skydinis raštuotas parketas. Durys ir langai analogiški pirmam aukštui.
Tarnų laiptinė, jungianti pastatą nuo pirmo aukšto iki pastogės yra mažai dekoruota. Pakopos- mozaikinio betono, sienos ir lubos dažytos. Sienos papuoštos trafaretinio dažymo juostele. Rūsyje bei pastogėje esančios patalpos yra nedekoruotos , išskyrus rūsyje esančią valgomojo patalpą.
Teksto komentarai