Jotaučių dvaro sodyba

Dvaras kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVII–XIX a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne (1240 deš. žemės). Priklausė Utenos vls., (dabar Utenos sen.). Vien Jotaučių dv. buvo 550 ha žemės. 1853 m. paliv. buvo 9 gyv., 3 iš jų – samdiniai. Ūkvedys Mauricijus Vivulskis. Kozielai mirus, dv. tvarkė ūkvedis Alf. Vivulskis. 1869 m. – Mataušas Sokieškis su kumečiais, tarnais. 1897 m. dv. dar priklausė Tamošiui Kozielai (Kozello), o valdytojas buvo Ad. Šeduikis. Dv. buvo arti 70 žmonių. 1897 m. buvo 11 šeimų (56 gyv.).
Dvare būdavo bent 4 kumečiai, daug tarnų, padienių (po 10 kp su valgiu). 1914 m. kare, pasitraukdamas į Rusiją, ponas įsakė suvolioti javus, išparduoti gyvulius. Dv. valdė ūkvedys, karo laiku tvartai buvo paversti arklių ligonine. Gyveno vokiečiai, jiems dirbo žmonės. 1919 m. dv. buvo bolševikų komitetas. 1920 m. Koziela sugrįžo, jam buvo palikta 80 ha žemės, kitą paskirta savanoriams – Aismantui, Jovaišai, Labeikiui. 1940 m. ponui paliko 9 ha, jis apsigyveno kumetyne, o žemę išdalijo 5 naujakuriams. 1941 m. užėjus vokiečiams vėl žemė grąžinta ponui. 1947 m. Koziela išvyko į Lenkiją.
Dv. sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai (juose kultūros namai, parduotuvė), tvartai, kumetynas.