Dvarai

Ginkūnų dvaras

Ginkūnai, kaip kaimas, pradėjo formuotis 16 a. viduryje. Šiaulių rajono rytinė dalis buvo gana gausiai apgyvendinta. Vadinasi, dabartinės Ginkūnų gyvenvietės teritorija buvo apgyvendinta, ir gana gausiai, jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. 17 a. viduryje kaimas vadinosi Ginkąnais. Vėliau, 18 a. pradžioje – Ginkūnais. Ginkūnų pavadinimas yra kilęs iš asmenvardžio – nuo bajorų Ginkūnų pavardės. 18 a. pabaigoje Ginkūnuose jau buvo susiformavęs dvaras, priklausęs Franciškui Kovnackiui, tačiau kaimas dar buvo mažas.

Kunigaikštis Platonas Zubovas, pirmasis šios giminės atstovas Lietuvoje, 1795 m. imperatorienės Jekaterinos II apdovanotas Šiaulių ekonomija. Turėdamas Jurbarko, Plungės ir Kretingos valdas, P. Zubovas 19 a. pradžioje nuperka Ginkūnus iš Kristiano Broderich or Johano Vendelio. 1805 m. gruodžio 30 d. Šiaulių Žemės teisme pripažinta, kad „kunigaikštis P. Zubovas perka nuo Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio Ginkūnų gerybę su kaimele to pat vardo turinčią valstiečių trobas, 24 vyriškas ir 18 moteriškas dūšias, karčemą, vėjo malūną ir leidimą naudotis Šiaulių ežeru“. Pirminiu laikotarpiu P. Zubovas savo naujosiomis valdomis mažai tesidomėjo, et po kelerių metų jis ėmėsi kai kurių naujovių. Po jo lankymosi Šiauliuose į ekonomiją buvo atgabenta 12 olandiškų galvijų, didelės bandos iš Gudijos ir Ukrainos. Vadinasi, jis jau suprato gyvulininkystės reikšmę. Po P. Zubovo mirties naujovių nevengė valdas paveldėjęs jo brolis Dmitrijus. Jis atgabeno iš Vokietijos daugiau veislinių galvijų, pasamdė veterinorių. Dar vėliau buvo pradėta auginti cukrinius runkelius, įvesta daugialaukė sistema. Visi svarbiausi reikalai buvo tvarkomi Ginkūnuose. 19 a. pirmoje pusėje dvaras išauga, tampa ekonomijos centru. Ginkūnų dvaras vis augo ir plėtėsi.

19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje dvaras tampa svarbiu ekonominiu bei kultūriniu centru. Intensyviai vystoma gyvulininkystė ir pienininkystė. Prie Ginkūnų dvaro suklestėjimo daug prisidėjo ir kitas dvaro paveldėtojas, Vladimiras Zubovas. Jis iš Danijos dar atgabeno galvijų, vadinamų žalaisiais, kurie iš Ginkūnų paplito visoje Lietuvoje. Šalia dvaro buvo pastatyta pieninė, kurioje buvo pardavinėjamas visuomet šviežias pienas. Pienas buvo pardavinėjamas puslitriniuose buteliukuose su užrašu „Ginkūnai – Zubovas“. Vladimiras Zubovas su savo žmona baigė statyti dvarą ir jame apsigyveno. Daug laiko skyrė mokyklų steigimui. Pirmosios mokyklos buvo saptos ir kuriamos dvaro rūsyje.

Papildoma informacija:

Lietuvos krikščioniško fondo pastangomis šis dvaras buvo atstatytas siekiant čia įrengti visapusišką krikščioniškos veiklos centrą.

Apie autorių

dvarininkas

Teksto komentarai

Komentuoti