Žiežmarių dvaras

XIX a pradžioje Žiežmarių augimas buvo sustojęs, o atsigavo 1841 m, kai miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Tiškevičius.

XIX a. viduryje Žiežmarių įvaizdžiui susiformuoti didelės įtakos turėjo italų architektas Cezaris Laurynas Anichinis. Jo suprojektuoti ir 1857 1858 m pastatyti Žiežmarių dvaro rūmai vieninteliai išliko iki mūsų dienų. Pagal architekto projektus buvo pastatytas dvaro malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai.

Žiežmarių dvaras glaudžiai siejosi su miestelio gyvenimu. Jis lėmė pastarojo augimą, ūkinę veiklą.

Papildoma informacija:

Žiežmariai sena lietuvių gyvenvietė. Pirmą kartą ji minima kryžiuočių žygių į Lietuvą laikotarpiu. Netoli Žiežmarių 1348 m. vasario 8 d. įvyko garsusis Strėvos mūšis aprašytas eiliuotoje Vigando Magburgiečio kronikoje.

XIV a. pab. Žiežmariai buvo ne visai maža gyvenvietė netoli Didžiojo kunigaikščio Žiežmarių dvaro sodybos.

XV a. istoriniuose šaltiniuose Žiežmariai minimi : a ) 1495 m. kaip Didžiojo kunigaikščio dvaras tėvonija; b) 1499 m. kaip valsčius.

1508 m. Žiežmariuose karalius fundavo pirmąją katalikų bažnyčią. Manoma, kad prie Žiežmarių bažnyčios pirmoji mokykla pradėjo veikti jau 1512 m, o 1520 m. Žiežmarių mokykla jau randama Lietuvos mokyklų sąrašuose.

1522 m. Žiežmariai paminėti kaip miestas, o 1528 m jau kaip pavieto centras.

XVI a. vid. Žiežmariai tapo žymiu prekybos punktu, pagyvėjo amatai, dvaras pradėjo daugiau gaminti žemės produktų rinkai.

1529 – 1567 m. Žiežmariai buvo įtraukti į neprivilegijuotų miestų sąrašus, bet nuo 1567 m. vėl turėjo Magdeburgo teises.

1580 m. miestelis du kartus degė. Tų gaisrų metu miestelis neteko beveik pusės pastatų. Po gaisrų miestelis apie porą dešimtmečių buvo atstatinėjamas, rekonstruotas jo centras

Grafinėje medžiagoje Žiežmariai pirmą kartą užfiksuoti 1613m. pirmame spausdintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Žemėlapyje miestas pažymėtas keturkampio ženklu, o bažnyčia vaizduojama simboliu.

Žiežmarių šv. Jokūbo bažnyčia XVII a pirmoje pusėje gyveno pakilimo laikotarpį, apgynė savo teises, turėjo pakankamai žemės, reikalingus statinius. Bažnyčios įspūdis ir veikla turėjo didelės įtakos Žiežmariečių dvasiniam gyvenimui ir švietimui. Tačiau 1655m. rusų invazijos metu Žiežmariai labai nukentėjo, bažnyčia ir daugelis namų bei prekių sandėlių buvo apiplėšta ir sudeginta. Miestelis buvo sunaikintas, siautė maras ir badas. Bažnyčia 1672m. seniūno J. Piaseckio rūpesčiu buvo atstatyta.. 1740 m medinė bažnyčia sudegė, o1744 m buvo pastatyta nauja.

1792 m miestui buvo gražintos magdeburginės teisės.

Žiežmariai įdomūs tuo, kad juose ryški Lietuvos miesteliams būdinga užstatymo forma. Tankiausiai užstatyti kvartalai miesto centre. Dauguma namų dėl siaurų sklypų stovi galu į gatves.XVII a pradžioje susiformavęs miestelio centras beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Pagrindinių kelių susikirtimo sankryžos šiaurės rytų kampe buvo suformuota kvadratinė turgaus aikštė. Visą pietinę jos kraštinę užėmė bažnyčios sklypas. Aikštės viduryje buvo įkurdinta miestelio rotušė. Aplink aikštę ir prie pagrindinių gatvių susispietė miestiečių, amatininkų ir pirklių namai. Visas šis urbanistinis audinys išliko iki mūsų dienų,todėl Žiežmarių centras nuo 1973 m saugomas valstybės, kaip urbanistikos paminklas.