Nuo 1527 m. Užvenčio dvaras buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio žinioje. Apie 1820 m. Užvenčio žemės atiteko Gardino kunigaikščiui Pranciškui Druckiui Liubeckiui. Užvenčio dvaras mena keletą garsių istorinių asmenybių: Šiaurės karo metu Užvenčio dvare lankėsi Švedijos karalius Karolis XII; 1855 m. dvaro prievaizdo šeimoje gimė iškilus Vidurinės Azijos tyrinėtojas, orientalistas Bronislovas Grombčevskis; 1887–1898 m. Užvenčio dvarą buvo išsinuomoję rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tėvai; tarpukariu kurį laiką dvaras priklausė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui J. Smilgevičiui. Nuo 1966 m. restauruotame buvusio dvaro svirno pastate veikia Užvenčio kraštotyros muziejus, kurio ekspozicija pasakoja apie Užvenčio istoriją, Šatrijos Raganą, J.Smilgevičių ir kitus žymius krašto žmones. Dabartiniai spirito varyklos – malūno šeimininkai gražiai restauravo pastatą ir sutvarkė teritoriją. Parke įrengta vaikų žaidimo aikštelė bei pėsčiųjų takas. Prie dvaro centrinio pastato tebeauga graži alėja, kurią apysakoje „Sename dvare“ aprašė Šatrijos Ragana.
Objektas statytas
XVII a. vid.
Buv. objekto savininkai
Mykolas Jegelevičius (iki 1527 m.), nuo 1527 m. dvaras buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio žinioje (dvaro valdytojais buvo Andrius Tujinlaitis, tijūnas Kasparas Bilevičius, didikas Gorskis, Simonas Vainius, Matas Vainius, Elzbieta Vainienė, Antanas Gadonas). Apie 1820 m. Užvenčio žemės atiteko Gardino kunigaikščiui Pranciškui Druckiui Liubeckiui. Tarpukariu kurį laiką dvaras priklausė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui J.Smilgevičiui.
Papildoma informacija:
Darbo (lankymo) laikas:
Kasdien nuo 12.00 iki 13.00
Teksto komentarai