Dvaras, prie kurio kūrėsi miestelis, LDK laikais žinomas kaip karališkasis. XIV a. pab. Užpalių dv. vietininkas buvo Astikas. Vėliau jų palikuonys – Radvila Astikas (1442–1477), Mikalojus Radvilavičius (1478–1510), Georgijus Astikavičius (1510–1511), Stanislovas Astikavičius. Po jų – Mikalojus Radvila (nuo 1519), Stanislovas Radvila (nuo 1522), Šimkus Mackevičius (1532–1541), Vaitiekus Junzila (nuo 1542), Povilas Giedraitis (1545–1552), Vaitiekus Jasinskas (1553–1563, Mikalojus Naruševičius (1567–1574), vėliau Sapiegų giminė, Radvilų vaikai. Užpalių dv. su LDK stalu turėdavo atsiskaityti kiekvieną pavasarį. Užpalėnai buvo kunigaikščio dv. darbininkai, todėl dirbo lengviau kaip kituose dv., gyveno pasiturinčiai. Žygimanto Augusto laikais žemę imta dalyti valakais, gyv. kūrėsi kaimuose. 1789 m. dv. buvo 25 gyv. Prieš paskutinį Lietuvos padalijimą imta pardavinėti dv., nes ištuštėjo valstybės iždas. Užpalių dv. nupirko Pranciškus Sapiega. Jo valdžioje Užpalių dvaras išbuvo iki 1831 m., kol sukilimų laiku rusai jį nusavino. Dvaro žemė buvo išdalinta žmonėms, o jo centrą valdė administratoriai. 1836 m. jie Užpaliuose pastatė vandens malūną. Baudžiava Užpalių dv. buvo panaikinta anksčiau negu kituose dvaruose.
Dvarvietėje išliko rūmai (XIX a.), vandens malūnas, 1808 m. fligelis (oficina) – vietinės reikšmės architektūros paminklai.
1663 m. buvo surašyta Užpalių sen. ir dvaras. Važiuojant iš miestelio pusės buvo dideli rūmai su dviem seklyčiom, šoninėm kamarom. Perėjus kiemą – kitas, administracijos rūmas, šalia didelis griūvantis iš molio plūktas namas arba rūmas. Šalia jų – vartai, virš kurių mansarda, prie jų – apgriuvęs namas, akmeninis rūsys, pirtis, šunidė, arklidė, prie upės bravoras, kur buvo patalpa actui ir midui gaminti. Einant į paliv. – nauji skiedromis dengti vartai, prie jų – arklidės, daržinė šienui. Prie Šventosios – palivarkas. Jame dvi naujos daržinės, kairėj pusėj – tvartai, prie upės du svirnai bei klojimas, priešais vartus – kepykla ir sūrinė su pienine. XVIII a., 1705 m. A. Naruševičius, perleisdamas Užpalius Kazimierui Dominykui Oginskiui, surašė dv. inventorių, kuriame dv. pastatai neminimi. 1489 m. inventoriuje surašyti ir dv. valdinių nuostatai: činčo mokėjimai, važiavimai į pastotes, net į Rygą, prekyba su kitais dv., nakties sargybos, mokesčiai ir kt. 1792 m. Stanislovui Augustui Užpaliams suteikus savivaldos teises, jie ėmė tvarkytis kaip laisvas miestas. Tada buvo suteiktas ir herbas. 1796 m. caro įsaku Užpaliai buvo dovanoti Juozapui Poniatovskiui, kuris juos pardavė Pranciškui Sapiegai, ir šis 1802 m. ėmė statyti naujus dv. pastatus. 1808 m. pastatyti tvartai. 1809 m. Pranciškui Sapiegai priklausiusio dv. inventoriuje minima, kad rūmai sudegę nuo žaibo. 1804 m. iš plytų pastatyti nauji rūmai, atgręžti į Šventąją. Išorė pagražinta piliastrais, stogas karnizais, dengtas čerpėmis, su dviem dūmtraukiais. 1833 m. inventoriuje, surašytame konfiskavus dv. iš sukilimo dalyvio Eustachijaus Sapiegos, pastatytas U formos pastatas. Dv. valdytojas čia nebegyveno. 1809 m. liepos mėn. mūro darbai buvo baigti. Plytos ir čerpės buvo gaminamos vietoje. Be gyv. namo minimas abaras (oficina), pastatyta iš akmenų su piliastrais, karnizais, bokšteliais, su dviem butais fligelių galuose. Šis abaras vėliau vadinamas paliv. pastatu. 1809 m. už naujo mūrinio abaro buvo malūnas, statytas iš tašyto medžio, dengtas šiaudais. Naujas mūrinis malūnas pastatytas vėliau, 1836 m. administruojant J. Ptakui. Malūnas 1851 m. buvo sugadintas potvynio . Dabar išlikusį malūną 1877 m. atstatė ukmergietis Anupras Kosarskis. Dar 1809 m. minimi 1804 m. statytas bravoras, klojimas, medinis abaras, senas namas, kalkių degimo krosnis, kita – plytoms ir čerpėms degti. Sapiega pastatė mūrinę ledainę, tvartus, sandėlį, 2 klojimus, iškasė šulinį. Dv. lėšomis jo laukuose buvo mūro tvora aptvertos kapinės. Po 1831 m. sukilimo caro valdžia iš Sapiegų dvarą atėmė, žemę išdalino valstiečiams. Jie buvo atleisti nuo baudžiavos. Dv. rūmuose gyveno savininkų vietininkai, 1863–1914 m. – stačiatikių cerkvės dvasininkai,. 1914–1918 m. kaizerinės Vokietijos kareiviai, 1919 m. – valsčiaus valdyba, 1921–1935 – įsikūrė vidurinė 4 klasių, vėliau prad. mokyklos. Ir po Antrojo pasaulinio karo dv. pastatuose buvo mokyklos. 1836 m. vietoj medinio pastato pastatytas mūrinis. Po 1851 m. potvynių apgriautą malūną nupirko Ukmergės miestietis Anupras Kosarskas, po jo valdė vokietis Holcas, o 1922 m. atiteko AB “Mazgas”, iš kurio malūną nusipirko Steponas Pranckevičius. Malūnas veikė ir po Antrojo pasaulinio karo, tiekė elektrą Užpaliams. 1969 m. priklausė buitinio gyv. aptarnavimo kombinatui, vėliau Užpalių kolūkiui. Dabar, kaip ir tvartai – stovi apleistas, nors yra architektūros paminklas.
Teksto komentarai