Dvarai

Rietavo dvaro sodyba

Istoriniuose šaltiniuose Rietavas minimas 1253 m. Nuo 1732 m. Rietavo dvaras priklausė Tiškevičiams. Jiems valdant dvaro sodyba tapo rezidencine. 1792 m. Stanislovas Augustas Rietavui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po Lietuvos ir Lenkijos padalijimų Rietavo valsčius ir miestas atiteko grafams Zubovams, o nuo 1802 m. – kunigaikščiui Mykolui Kleopui Oginskiui. Valdant kunigaikščiams Oginskiams, Rietavas ir jo dvaras pasiekė savo suklestėjimo, istoriniuose šaltiniuose šis laikotarpis vadinamas Rietavo aukso amžiumi. Irenėjus Oginskis 1840 – 1863 m. rūpinosi rezidencijos įkūrimu, čia pagal architekto S.Bleko projektą pasistatė puošnius dvaro rūmus, iškasė tvenkinius, įrengė parką, tvarkė ir puošė miestą. Iškilo mūriniai dviaukščiai renesansinio stiliaus rūmai su keturių aukštų bokštu, pastatyta dviaukštė administracijos oficina su bokštu, puikios oranžerijos, kiti statiniai.

Po I.Oginskio mirties paveldėjimo tvarka Rietavo dvaras atiteko jo sūnui Bogdanui Oginskiui. Dvare toliau buvo plėtojama pramonė: įsteigta geležies liejykla, žemės ūkio mašinų ir padargų gamykla, 6 lentpjūvės, 7 malūnai. 1882 m. B.Oginskio pastangų dėka pradėjo veikti telefono linija, kurios ilgis buvo 54.8 km.

1892 m. balandžio 17 d. per Šv.Velykas dvare ir bažnyčioje įsižiebė pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. 1895 m. įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine.

Mišraus stiliaus Rietavo dvaro parkas įkurtas 1848 – 1855 m., o 1904 – 1905 m. jo teritorijoje iškasti tvenkiniai. Kuriant parką daug kuo prisidėjo architektai Kristupas Ferdinandas Gypeldas, Fridrichas Brounas iš Saksonijos ir vengras Augustas Ulrichas. Parkas užėmė 60 ha plotą, jį supo 2 m aukščio tvora.Parkui būdingi ir geometriniai (kompozicijos ašys, alėjos, aikštės, gėlynai, skulptūros, sodas, Oginskių koplytėlė – mauzoliejus), ir gamtos vaizdiškieji elementai didelėje parko gilumos erdvėje: sudėtinga vandenų sistema, į kurią įeina ir Jūros kilpa, senvagių juosiama sala. Raiškumo paviršiui teikia ie keli supilti apžvalgos ir poilsio kalneliai. Egzotiniai medžiai ir krūmai buvo atgabenti iš Tilžės, Karaliaučiaus, Berlyno ir Hamburgo. Anksčiau ypač plačiai garsėjo Rietavo žiemos sodas.

XIX a. Rietavo dvaro parkas buvo pats didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis įkurtas natūraliame specialiai išretintame miške. Nuo rūmų link bažnyčios vedė liepomis apsodintas kelias. Mūsų dienų sulaukė europiniai maumedžiai, didžialapės liepos, paprastieji kaštanai, svyruokliniai uosiai. Parką puošia šalia rūmų buvusi kolonada.

Papildoma informacija:

Rietavo dvarvietės informacinis stendas lankytojams skelbia:
“Garbusis svety, tebus tau žinoma, kad Rietave 1834 –1909 m. buvo suformuotas vienas ryškiausių XIX a. dvarų kultūros židinių, kuriame:
– 1835 m., panaikinus baudžiavą, buvo padėti pagrindai tauresniems visuomeniniams santykiams, inovacijoms, kurios praturtino visos Lietuvos kultūrinės raidos istoriją;
– 1859 m. įkurta pirmoji Lietuvoje agronomijos mokykla;
– 1872 m. įkurta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla;
– 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija Rietavas-Plungė-Kretinga-Palanga;
– 1892 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė;
– 1835 m. įsteigta našlaičių prieglauda, ligoninė, vaistinė, mokykla;
– 1840-1850 m. atidarytos pirmosios taupomosios kasos valstiečiams;
– 1846 m. Laurynas Ivinskis pradėjo leisti garsiuosius kalendorius “Metskaitlius ūkiškus”;
– 1860 m. surengtos pirmosios žemės ūkio parodos;
– 1885 m. suburtas profesionalus 65 žmonių simfoninis orkestras;
– 1831 m. , 1863 m. veikė stiprūs sukilimų prieš carinę priespaudą rėmimo centrai;
– Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu buvo globojama knygnešių veikla;
– Buvo aktyviai remiamas vyskupo M.Valančiaus blaivybės sąjūdis;
– Kartu su kitais Plungės mokyklos auklėtiniais čia ne kartą lankėsi, muzikavo, sėmėsi kūrybinio įkvėpimo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Tai – kunigaikščių Oginskių darbai Rietavui ir Tėvynei”.

Apie autorių

dvarininkas

Teksto komentarai

Komentuoti