Raguvėlės dvaras nuo XVIII a. priklausė garsiems didikams Komarams. Jie jį valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo reprezentacinis dvaras. Apie tai byloja kad ir tas faktas, jog 1815 m. čia buvo priimtas į Lietuvą atvykęs caras Aleksandras I. Dauguma dvaro ansamblio pastatų išlikę iki šių dienų. Centrinę vietą čia užima puošnūs klasicizmo stiliaus rūmai. Labai įdomi neogotikinės architektūros degtinės varykla bei aštuoniakampiai sandėliai kupoliniais stogais. Iš viso dvaro pastatų ansmblį sudaro 19 pastatų, išsidėsčiusių abiejose Juostos upelio pusėse. Dvaro pastatų ansambliui priklauso ir nedidelė 1796 m. Jurgio Komaro pastatyta Šv. Diakono Stepono medinė bažnyčia bei neogotikinio stiliaus 1849 m. statyta Komarų koplyčia – mauzoliejus šalia kelio į Raguvą. Raguvėlės dvaro pastatai šiuo metu paskelbti respublikinės reikšmės architektūros paminklu.
Raguvėlės dvaro parkas buvo įkurtas XVIII a. pabaigoje šalia Juostos upelio. Jis yra mišraus stiliaus su vyraujančiais geometrinio išplanavimo elementais – parteriu bei atskiras pastatų grupes jungiančiomis alėjomis. Jame yra ryški išilginė simetrijos ašis, prasidedanti nuo simetriškos architektūros dviaukščių rūmų, kertanti centrinę parko erdvę su skydo formos parteriu su apvažiavimo keliukų kilpa ir toliau praeinanti tarp dviejų dviaukščių aštuoniakampių sandėlių išilgai plačios alėjos. Bendras išilginės simetrijos ašies ilgis – apie 400 m. Šalia rūmų yra nedidelis tvenkinys, prie kurio šliejasi peizažinė parko dalis. Tarp rūmų ir buvusios degtinės varyklos teka Juostos upelis, kuris dvaro laikais buvo užtvenktas, ir čia tyvuliavo didelis tvenkinys su įmantriais tilteliais. Parke vyrauja vietiniai medžiai: mažalapė liepa, paprastasis uosis, paprastasis klevas, kalninė guoba, paprastasis ąžuolas, trapusis glosnis, paprastoji pušis, karpotasis ir plaukuotasis beržai. Parke vyraujančias medžių eiles ir juostas sudaro mažalapės liepos, paprastieji klevai ir uosiai. Kai kurie iš vietinių medžių yra gana įspūdingų matmenų: mažalapės liepos (D 0,8-1,3; H 25-28), paprastieji klevai (D 0,9-1,4; H 24-27), paprastasis ąžuolas (D 1,3). Iš egzotinių medžių šiuo metu parke dar auga vakarinės tujos ir jų koloniškos formos (Thuja occidentalis “Columna”), europiniai ir sibiriniai maumedžiai, baltažiedžiai vikmedžiai, pilkosios tuopos, didžialapės liepos, gausiažiedė obelis – iš viso 17 rūšių ir formų… Parko puošmena – paprastoji katalpa, vasarą pražystanti puošniomis stambių baltų žiedų kekėmis
Teksto komentarai