Leliūnų dvaro sodyba yra 12 km nuo Utenos į PV, prie senojo Kauno–Zarasų–Daugpilio plento išsistatęs Leliūnų miestelis, o už puskilometrio prasideda seno Leliūnų dvaro žemė. Leliūnų dvaras jau buvo žinomas LDK laikais. XVII a. jį valdė Arcimavičiai, Pomarnackiai ir kt. Yra išlikęs 1775 04 03 Ukmergės pavieto Leliūnų dvaro inventorius, pagal kurį kiekvienas dvaro valstietis privalėjo turėti vieną pusvalakį sodybinės žemės ir nuo jos eiti dvarui lažą.
Iki mūsų dienų išliko tik vienas Leliūnų dvaro pastatas – rūmai, kurie 1991 12 23 buvo įrašyti į architektūros paminklų sąrašą. Keitėsi pastato panaudojimas ir paskirtis. Pastatas vieno aukšto, su rūsine dalimi, stačiakampio plano, rekonstruotas. Patalpos išdėstytos abiejose koridoriaus pusėse. Cokolinė pastato dalis sumūryta iš akmenų su skaldytų akmenų užpildu. I aukštas iš raudonų plytų. 1993 m. 1/2 pastato priklausė ŽŪB “Spragutis”, likusioji dalis – ŽŪB “Liveikiai”. 1996 m. pastatą nupirko Dalius Kvedaras. Pastato plotas – 466,14 m². Išlikę seno parko pavieniai medžiai ir du tvenkiniai.
2007 metų balandžio mėnesį dvaras su sklypu buvo parduodamas už 604 000 Lt.
Papildoma informacija:
Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos.
Teksto komentarai