Atėjus į valdžią Rusijos carui Nikolajui I, imta uždarinėti katalikų bažnyčias ir vienuolynus. Kaune įsikūrę seserys benediktinės 1842m. turėjo 3 dvarus: Petrašiūnų, Paštuvos ir Sudvojiškių, kuriuos tais pačiais metais caro valdžia nusavino. 1844 m. Vilniaus konsistorija pranešė, kad vidaus reikalų ministro įsakymu visiems vienuolynams iš valdžios nusavinto turto skiriama taip vadinama “ugodija” – po 100-150 dešimtinių žemės. 1845 m. komisija benediktinių vienuolynui skyrė “ugodiją” Paštavos bajorkiemį. 1848 m. trūkstamą žemės kiekį Paštavoj pridėjo iš Kačiūniškio palivarko, valdžios nusavinto iš Kauno tėvų karmelitų vienuolyno. 1850m. buvo įteisintas seserų benediktinių palivarkas. Tuomet Kačiūniškių dvaras turėjo daugiau kaip 97 dešimtines žemės, tačiau 1864m. carinė valdžia 10 dešimtinių vėl nusavino rusakalbiams gyventojams ir pavadino “Maskva”.
Nuo 1864m. Kačiūniškės buvę Kauno seserų benediktinių žinioje. 1926-1929m. Kačiūniškės žemės buvo išnuomotos pusininkams, o nuo 1929m. dvarą ir žemes vėl valdė vienuolės. Tada prie dvaro buvo 89 hektarai žemės. Kačiūniškių dvaro sodybą sudarė 2 kiemai, sodas, kapinės ir 10 trobelių: seserų gyvenamasis namas – rūmai, trijų aukštų pastatas, statytas 1929m. Pirmame aukšte buvo virtuvė ir sandėliai, antrame – koplyčia, trečiame – kambariai ir vonios. Šeimynos mūrinis namas, dviejų aukštų su požemiais, pastatytas 1931m. Taip pat medinė klėtis, klojimas, kiaulidė, medinė daržinė. Šiuo metu yra išlikę rūmai, tarnų namas, svirnas.
Teksto komentarai