Dvarai

Gedimino pilies bokštas

Pilies kalnas, apsuptas upių, buvo patogi vieta piliai statyti ir didesnei gyvenvietei kurtis. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, Pilies kalne dar neolite buvusi gyvenvietė. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI-XIII a. čia jau stovėjusi medinė pilis. Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi ir su paties miesto kūrimosi istorija. Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilnius jau žinomas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o 1323 m. Gedimino sutartyje su Kryžiuočių ordinu pirmąkart paminėta ir Vilniaus pilis. Valdant pirmiesiems Gediminaičių dinastijos valdovams, Vilniaus Aukštutinė pilis buvo reikšminga ne tik kaip politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, bet kartu su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė sostinės gynybinį kompleksą, sėkmingai atlaikiusį XIV a. antroje pusėje suintensyvėjusį Kryžiuočių ordino puolimą. Gaisrui sunaikinus medinę pilį, XV a. pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis: gotikiniai rūmai ir gynybinė siena su trimis bokštais. XVII a., praradusi gynybinę funkciją, pilis nunyko. Restauruotame vakariniame Aukštutinės pilies bokšte, vadinamame Gedimino pilies boštu, nuo 1960 m. veikia muziejus. Kopimas į Gedimino kalną ir ant jo esantį bokštą yra viena iš populiariasių atrakcijų miesto svečiams. Nuo čia atsiveria plati sostinės panorama.

Objektas statytas

XV a. pr.

Papildoma informacija:

Lankymas mokamas.

Darbo (lankymo) laikas:

Gegužės 1 d. – rugsėjo 30 d.: kasdien nuo 10.00 iki 19.00, Spalio 1 d. – balandžio 30 d.: antradienį – sekmadienį nuo 10.00 iki 17.00.

Apie autorių

dvarininkas

Teksto komentarai

Komentuoti