Dotnuvos dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1545 m. XVI a. jis priklausė Izakauskiams, XVII a. – Mlečkams ir Bžostovskiams. Šalia dvaro palaipsniui išaugo Dotnuvos miestelis. 1701 m. dvarininkų Bžostovskių pakviesti Dotnuvoje įsikūrė vienuoliai bernardinai. Jie pastatė naują bažnyčią, vienuolyną, 1796 m. įsteigė gimnaziją. XVIII a. antroje pusėje Dotnuvą valdė dvarininkai Ščitauskai, o vėliau – Chrapovickiai. Pastarųjuų pastangomis dvaras gerokai pasikeitė: buvo pastatyti nauji prabangūs rūmai, pagalbiniai bei ūkiniai pastatai. Dotnuvoje netgi yra apsilankęs Rusijos caras Aleksandras I. 1832 m. dvaro savininkas A. Chrapovickis, tikėdamasis pelno, pasikvietė ir apgyvendino dvare nagingus amatininkus. Savo laiku čia buvo gaminami ištaigingi baldai ir kiti gaminiai. Po 1863 m. sukilimo dvaras buvo iš Chrapovickių konfiskuotas. Jį iš varžytinių 1867m. nupirko Šuvalovas. 1869 m. dvarvietė atiteko vėl naujam šeimininkui – grafui Henrikui Kreicui, kuris palaidotas dvaro parke. XX a. pradžioje dvaras priklausė Rusijos agrarinės reformos autoriui P. Stolypinui. 1911 m. dvare buvo įsteigta vienintelė Lietuvoje žemės ūkio mokykla, 1919 m. – pirmoji Lietuvoje žemės ūkio mokykla (1922m. ji buvo pavadinta Žemės ūkio technikumu), o 1923 m. – Žemės ūkio akademija, kuri 1945 m. buvo perkelta į Kauną. Buvusiuiose Žemės ūkio akademijos rūmuose 1945 m. įsikūrė Lietuvos žemdirbystės institutas. Tvenkinio saloje esantys eklektiniai senieji dvaro rūmai buvo paskelbti vietinės reikšmės architektūros paminklu. Dvarvietės teritorijoje yra keletas paminklų čia gyvenusiems ir dirbusiems žmonėms – prof. Dionyzui Rudzinskui (skulpt. A. Milkintas), prof. Stasiui Nacevičiui (archit. J. Virakas), buvusiam Žemės ūkio akademijos rektoriui ir žemės ūkio ministrui Juozuio Tonkūnui (skulpt. V. Vildžiūnas) bei vienam iš šio dvaro savininkų Henrikui Kreicui (1817 – 1891).
Papildoma informacija:
Parko plotas: 33.6 ha.
Parko valdytojas: Kėdainių raj. sav.
Teksto komentarai