Keliu už Pačeriaukštės kaimo esantis Butautų dvaras minimas nuo 1750 m. Raudonų plytų dvaro rūmai pastatyti XX a. pradžioje, yra vadinamojo “plytų stiliaus”. Po 1940 m. gaisro buvo kapitaliai remontuoti. Šalia dvaro yra parkas, tvenkinys.
Biržų kraštas Lietuvoje nuo seno žinomas aludariais ir geru stipriu alumi. Todėl neatsitiktinai tarybiniais laikais čia buvo pradėta gaminti biržietišką alų, buvo atidarytas alaus muziejėlis. Dvarvietę puošia dvi skulptūros. Medinė vaizduoja garsųjį Žaldoką – aludarį iš Boriso Dauguviečio pjesės “Žaldokynė”. Kita – meninis skulptorinis akcentas – J. Lebednyko “Kaktusas”. Dvaras dabar yra privatus, muziejus kol kas uždarytas, tačiau čia vėl gaminamas pagal senovinius receptus, nepasterizuotas “Butatų dvaro” alus. Priimami lankytojai ir degustatoriai.
Papildoma informacija:
Dvariškas alus (verdamas Butautų dvare)
Šviesus ir lengvas 5.0% alkoholio alus pasižymintis švelniu ir originaliu skoniu, ilgai išliekanti, tiršta alaus puta, kuriai stabilumo suteikia fermentacijos metu išsiskirianti natūrali angliarūgštė. Šis alus gaminamas pagal unikalią technologiją, trunkančią ne mažiau kaip 60 parų. Alaus gamybai naudojamos tik natūralios medžiagos: išskirtinio švarumo, chemiškai neapdorotas Šventosios upės baseino vanduo, išgaunamas iš 200-ų metrų gylio gręžinio, natūralaus miežinio salyklo, apynių bei alaus mielių. Alus fermentuojasi natūraliu būdu, nenaudojant fermentų, bei kitų medžiagų greitinančių fermentacijos procesą. Vartotojus jis pasiekia nefiltruotas, išlaikęs gyvam alui būdingus mikroelementus, kurių priskaičiuojama virš 800. Palyginus, filtruotame aluje išlieka maždaug pusė visų mikroelementų, o pasterizuotame žūva praktiškai visi. Dvarišką alų rekomenduojama vartoti +6+8°C temperatūros, tada labiausiai atsiskleidžia originalus gyvo alaus skonis.
Teksto komentarai