Dvarai

Vilkaviškio dvaro sodyba

Dvaras Vilkaviškyje galėjo būti įkurtas po 1744 m.

Reikšmingiausias istorinis įvykis, susijęs su šiuo dvaru buvo Napoleono Bonaparto atvykimas į Vilkaviškį. Šį įvykį užrašė klierikas (vėliau prelatas) Butkevičius. Jis rašo, kad 1812m. birželio 19-24d. Vilkaviškio apylinkės keliai buvo pilni prancūzų kariuomenės – apie 250 000 karių. Napoleono kariuomenės korpusai, rinktinės, pulkai visais keliais dulkių debesyse rinkosi į Vilkaviškį. Visa kariuomenė buvo surikiuota laukuose, esančiuose į pietus nuo klebonijos, prie pat Vilkaviškio. Visi miestelio namai buvo užimti grafų, maršalų, generolų. Birželio 21d. atvykęs Napoleonas apsigyveno Vilkaviškio dvare, kitų šaltinių teigimu – palapinėje, pastatytoje prie dvaro. Kunigas Butkevičius savo prisiminimuose Napoleono atvykimą į Vilkaviškį aprašo taip: ,,Saulei sėdant toje pusėje, iš kur turėjo atvykti Napoleonas, mes pastebėjome dulkių stulpą ir išgirdome trimito garsą, šaukiantį duoti kelią imperatoriui. Ir iš tiesų, praslinkus kelioms minutėms, vežimėlyje, pakinkytame vienu arkliu, kurį pats valdė, pasirodė Napoleonas (…). Imperatoriaus veide, nors ir apdengtam dulkėmis, buvo galima pastebėti nuovargį ir nerimą. Jo blogas ūpas pavirto didžiausia rūstybe, kada Vilkaviškyje sužinojo, kad ne tiktai kariuomenė, bet netgi jo gvardija neturi reikalingiausio maisto. Visą naktį jis nemiegojo ir neleido miegoti kitiems, nes visi turėjo rūpintis įrengti krosnis duonai kepti. Dėl tos priežasties kariuomenė Vilkaviškyje pasiliko dar keturias dienas, ir karas Rusijai buvo paskelbtas keturiomis dienomis vėliau. Visą tą laiką Napoleonas šnekučiavosi su kareiviais, įsakė jiems išduoti po dvigubą porciją maisto ir vyno”. Pakurti krosnims duonai kepti buvo nuplėšyti šiaudiniai miestiečių namų stogai. Per visą buvimo Vilkaviškyje laiką Napoleono kariuomenė už prekes gyventojams mokėjo aukso pinigais. Labai svarbi istorinė detalė yra tai, kad būtent čia, Vilkaviškio dvaro apylinkėse 1812 m. birželio 21 d. maršalas Bertjere, kariuomenės vyriausiojo štabo viršininkas, paskelbė Napoleono pasirašytą atsišaukimą į karius, kuris faktiškai buvo karo pradžios paskelbimas Rusijai. Todėl Vilkaviškį savo kūriniuose mini ir L.Tolstojus. Pasakojama, kad Napoleonas pažadėjęs, jei laimės karą prieš Rusijos imperiją, Vilkaviškį padarysiąs mažuoju Paryžiumi.

Papildoma informacija:

Napoleono buvimą Vilkaviškio dvare vilkaviškiečiams beveik pusantro šimto metų priminė liepa kurijos sode ir girnų akmens stalas, prie kurio sėdėjo didysis imperatorius. Nepriklausomybės laikais čia gimnazistai klausydavosi istorijos pamokų, iš darželio vaikus čia mėgdavo atsivesti vienuolės. Pokario metais akmuo jau buvo įmintas į žemę, paskui kažkur dingo. Po liepa buvo sukalta lentų tribūna. Per mitingus į ją sulipdavo ne tik vykdomoji partinė valdžia, bet ir daug saugumiečių. Tuo tarpu Napoleoną regėjusi liepa trešo, niekas jos išsaugoti nesistengė ir buvo nupjauta.

Panaikinus baudžiavą (1861m.) dvaru imta vadinti tik dvaro sodybą su tam tikru žemės plotu. 1864 – 1904m. dvare gyvenęs rusas generolas. Pirmojo Pasaulinio karo metais dvare gyveno vokiečiai. Pasakojama, kad vėliau Vilkaviškio dvarą su 80 hektarų centru iš valstybės nupirko kunigas Karalius. Vėliau dvare įsikūrė Vilkaviškio vyskupijos kurija. Čia gyveno ir vyskupai: Antanas Karosas ir Mečislovas Reinys.

Dvaras buvo likviduotas 1940 m., vykdant sovietinį žemės reformos 1940 m. rugpjūčio 5 d. įstatymą. Antrojo Pasaulinio karo metais dvaro rūmų pastatas buvo tuščias. Po karo dvare įsikūrė Vilkaviškio tarybinio ūkio administracija. Iš išlikusių buv. dvaro sodybos pastatų architektūrinę vertę turi tik buv. centrinių dvaro rūmų pastatas, kuriame šiuo metu įrengti butai gyventojams. Pastato fizinė būklė patenkinama.

Apie autorių

dvarininkas

Teksto komentarai

Komentuoti