Kaip ir gyvenvietė, taip ir dvaras, yra vieni seniausių Lietuvoje. Sritinio kunigaikščio Daumanto ir Utenos paminėjimas siekia XIII amžiaus vidurį (1261). Ten, kur apie 1280 metus buvo pilis – ant Narkūnų piliakalnio – Utena neišliko. Dvaras ir miestelis kūrėsi Krašuonos, Viešos ir Utenėlės upių santakoje. Dvaras įsikūrė arčiau Krašuonos upės, o miestelis į vakarus nuo jo. Jau XV amžiuje feodalų žemę (domeną) dirbo lažiniai valstiečiai. Šimtmečiu vėliau, ėmė kurtis palivarkai. Kai XV amžiuje Utena tapo pilies seniūnija ir kai po Livonijos karų pilis buvo sunaikinta, dabartinėje vietoje išaugo Utenos dvaras ir valsčiaus centras. Utenos dvaras priklausė Didžiojo kunigaikščio Aleksandro stalui. Dvaro valdytoju buvo paskirtas kunigaikštis Mykolas Glinskis. Atsirado valdovinis dvaras su miesteliu, kuris atsiskyręs nuo valsčiaus. Mokėjo šiam dvarui atskirus mokesčius. Valdant Joachimui Bielskiui, dvaro pastatai buvo skurdūs, priklausė Utenos seniūnijai. Pirmasis seniūnas buvo Jonas Liutaveras Chreptavičius. Valdovinį dvarą valdė apie 15 vietininkų. Dvaras ir miestelis priklausė valdovui, kuris ir skirdavo vietininkus. Kai valdovo ižde trūkdavo pinigų, dvarą įkeisdavo didikams.
Iki šių dienų išliko prie pat dvaro buvęs kumetynas (vėliau ubagynas), prie kapinių ir dvare – senos liepos, prie kurių stovėdavę loviai baudžiauninkams plakti. Liko tvartas, klojimas. Neseniai nuversti raudoni dvaro vartų stulpai, buvę prie pat dabartinės Špokinės. Šiuos dvaro rūmus Pirmojo pasaulinio karo metais buvo užėmę vokiečių, rusų ir lietuvių kariuomenės, po to įsikūrė “Saulės” gimnazija. Buvo nuverstos rūmų kolonos, sunaikintos barokiškos puošmenos frontone. 1925 metais Utenos dvaras buvo išparceliuotas galutinai – Balcevičiams paliktas 81 ha žemės plotas. Išlikusiame didžiuliame parceliacijos plane nurodoma, kad prieš parceliaciją dvarui priklausė dar 655 ha, o taip pat po keliolika ha Paraudės, Liaumuškių, Podkiegelių viensėdijose.
Papildoma informacija:
1861 metais panaikinus baudžiavą, kaimai atsiskyrė nuo dvaro. Buvo sudaromi nauji žemių planai (yra 1864 metų Utenos, Rašės miestelio planas, išlikęs CVIA). 1881 metais surašant Utenos parapiją Utenos dvare įrašytas 65 metų Aleksandras Balcevičius su 36 metų žmona Teodora ir 4 vaikais. Naujasis ponas atvykęs iš Gaidelių dvaro. Jis buvo plento Kaunas – Daugpilis darbų rangovas, pastatęs tebesančius raudonplyčius, dviaukščius dvaro rūmus, ūkio pastatus, užveisęs sodus. Jis buvo medžioklių mėgėjas, laikė daug kurtų. Jam mirus (kapas Utenos parapijos kapinių centre), dvarą ilgokai valdė žmona Teodora. 1883 metais Balcevičių dvare vyko darbininkų streikai. Buvo bylinėjamasi ir dėl teisės į Ąžuolijos ganyklas. 1892 metais Utenos parapijos knygoje įrašyta Teodora Balcevičienė su sūnumis Aleksandru, Teodoru ir dukra Teodora, valdžiusi 3000 deš. žemės su Ąžuolijos miškais, palivarkais, užkaboriais. Ponai nemažus gabalus žemės skyrė savo vaikams – atsirado jų vaikų palivarkai: Aleksandruvka, Teodoruvka, Januvka. 1897 metais dvare gyveno 26 gyventojai.
Teksto komentarai