Garsieji Sluškų rūmai stovi Vilniaus mieste Neries upės kairiame krante, Antakalnio mikrorajono pradžioje, tuoj už tilto per Vilnelę. Taip apie juos knygoje „Dingęs Vilnius” (Vilnius, 1991) parašė Vladas Drėma (341-342 psl.):
„Šių rūmų vietoje dar XVI a. stovėjo didikų Kiškų rūmai, kuriuos savininkai 1640 m. padovanojo karaliui Vladislovui Vazai, o šis perleido Pacams. 1660 m. Pacai rūmus pardavė už 10 000 auksinų Polocko vaivadai Dominykui Mykolui Sluškai. Jis senuosius rūmus nugriovė ir kitoje vietoje, arčiau Neries kranto iki 1700 m. pastatė naujus didingus stačiakampio plano rūmus su keturiais masyviais bokštais kampuose. Tokio tipo pastatai buvo plačiai paplitę XVI a. italų manierizmo architektūroje. Rūmus projektavo ir pastatė architektas Petras Pertis, pagarsėjęs savo skulptūriniais darbais Vilniaus šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje. Rūmus supo itališko tipo parkas su kanalais, tvenkiniais, fontanais ir egzotiška augmenija. Rūmų fasade savininkas prikalė marmuro lentą su užrašu: „ Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip gaivalų nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė”. Rūmų vidus buvo turtingai išpuoštas lipdiniais. Viena salė turėjo stiklines lubas, o virš jų buvo įrengtas akvariumas, kuriame plaukiojusios įvairios žuvys ir nardžiusios undinės. 1705 ir 1708 m. šiuose rūmuose buvo įsiruošęs savo štabą caras Petras I. 1719 m. rūmai perėjo į Potockių rankas, 1727-1745 m. juos valdė Puzinai, po to vėl Potockiai. 1756 m. rūmus nupirko pijorai. Atlikę kapitalinį remontą, jie čia įsteigė kolegiją ir garsią spaustuvę, kurioje 1758 m. teisės istorikas Motiejus Dogelis atspausdino trijų tomų dokumentų kodeksą „ Codex Diplomaticus Regni Poloniae et Magni Dukatus Lithuaniae”. Rūmus iš pijorų už 40 000 auksinų 1766 m. atpirko ir savaip įrengė M. K. Oginskis . Rūmus M. K. Oginskiui restauravo ir rekonstravo architektas Petras Rosis, palikęs jų piešinį – unikalų dokumentą, rodantį autentišką rūmų išvaizdą iškarto po rekonstrukcijos. Caro valdžia 1794 m. rūmus konfiskavo ir pavertė nuomojamuoju gyvenamuoju namu su 22 butais. 1803 m. rūmus iš carinės vyriausybės nupirko pirklys D. Zaikovskis, įrengęs juose lentpjūvę ir alaus daryklą. 1831 m. carinė valdžia rūmus iš D. Zaikovskio atpirko ir pritaikė karinei tvirtovei. Rūmuose įsikuria lazaretas, kareivinės įrengiami amunicijos sandėliai. 1869 m. rūmai pereina carinės vidaus reikalų ministerijos žinion. 1872 m. juose įsteigiamas etapinis katorgos kalėjimas. Kaip kalėjimas rūmai naudoti ir 1919-1940 m. laikotarpiu. 1965 m. rūmai pritaikyti mokyklai.”
Papildoma informacija:
Šiuo metu rūmuose veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Teksto komentarai