Šis dvaras Raseinių rajone, netoli kelio Raseiniai-Šiluva. Sodyba įkurta šimtamečiame parke. Pasak legendos, Skaraitiškės dvarą įkūrė žemaičių bajorai Skaraičiai, kurie Vytauto laikais valdė didžiulius LDK valdovų žemės plotus.
Šis žemės kompleksas istoriniuose šaltiniuose minimas Skaraitiškės raktu. Jis apėmė ištisus miškų ir žemių plotus tarp Šiluvos ir Dubysos. XVIII a. pradžioje „raktas” atiteko broliams Gabševičiams. Vienas iš jų buvo Šiluvos bažnyčios infulatas. Gavęs miškus, jis juos padovanojo Šiluvos bažnyčiai. Kitas gavo Skaraitiškės dvarą su palivarkais. XVIII a. viena iš Gabševičių dukrų ištekėjo už Raseinių žemės teisėjo Tomo Sirjatavičiaus ir kraičio gavo Skaraitiškę. Išleisdami savo vyresniąją dukrą Teklę už garbingos bajorų Bilevičių giminės palikuonio, Sirjatavičiai pagal tradiciją dvarą padovanojo jauniesiems. Jau XIX a. pradžioje Skaraitiškė ėmė garsėti puikiai tvarkomu ūkiu, pažangiausia žemės ūkio technika, šiltais savininkų santykiais su valstiečiais. Gražias tėvų ir protėvių tradicijas tęsė Teklės ir Jono Bilevičių sūnus Pranas (1820-1878).
1878 m. Uršulė Bilevičiūtė ištekėjo už gretimo dvaro savininko sūnaus Leono Kontrimo ir Skaraitiškė visam laikui perėjo bajorų Kontrimų giminės nuosavybėn.
Spėjama, kad po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo čia slapstėsi ir 1836 m. mirė garsus švietėjas ir publicistas, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros steigimo iniciatorius, slaptos „Nenaudėlių” draugijos įkūrėjas Kazimieras Kontrimas (1776-1836). Jo darbus vėliau tęsė sūnėnas Leonas Kontrimas, o po jo – Ignas Kontrimas. Jie abu aktyviai dalyvavo Kaune įsteigtos Lietuvos žemės ūkio draugijos veikloje. Čia įgytos žinios jiems padėjo tvarkant dvaro reikalus, todėl šis dvaro ūkis ir toliau buvo pavyzdinis. Jam XIX a. priklausė 710 dešimtinių žemės.
Dabartiniai mūriniai Skaraitiškės dvaro rūmai pastatyti 1838 m. vietoje senų medinių. Šis pastatas turi klasicizmo stiliaus bruožų, yra devynių sąramų, stačiakampis, tinkuotas, turintis aukštus pamatus, įspūdingus skliautuotus rūsius.
Rūmus supo romantizmo stiliaus parkas. Spėjama, kad jis buvo įrengtas tuo pat metu, kai buvo pastatyti rūmai.
1922 m. dvaro parkas užėmė apie 11 ha. Iki mūsų laikų išliko trys parko alėjos, tvenkinys, kuris buvo įrengtas užtvenkus per dvaro sodybos teritoriją tekėjusius Tvarkantės ir Dembulės upelius.
I-ojo pasaulinio karo metais palei Skaraitiškę ėjo fronto linija, ir dvaro rūmuose buvo apsistoję vokiečių kareiviai. Tada dvaro savininkas I. Kontrimas priverstinai turėjo pasitraukti. 1915 m. jis Kėdainiuose susirgo ir mirė. Karo metais dvare kilo gaisras ir jo metu sudegė 14 dvaro sodybos pastatų.
1918 m. iš Maskvos sugrįžęs I. Kontrimo brolis inžinierius-architektas Pranas ėmė rūpintis tvarka nuniokotame dvare. Dvaras tada atrodė apgailėtinai, nes daug pastatų buvo sudegę, gerokai apnaikintas parkas. Kad ir sunkiai, bet jis atstatė dvarą ir čia iki 1940 m. buvo sumaniai šeimininkaujama. Tuo laiku dvaras apėmė 142,32 ha žemės. Čia saugotas nežinomo dailininko XVIII a. tapytas LDK iždininko Ignoto Kontrimo portretas, puikūs senoviniai baldai, turtinga dvaro biblioteka, kuri tais laikais Raseinių apskrityje buvo viena iš turtingiausių.
Sovietų valdžia visus dvaro pastatus nacionalizavo. Dvaro savininkė M. Kontrimienė ir jos dukra Sofija buvo ištremta į Sibirą, o vertingiausi daiktai iš dvaro pateko į Tytuvėnų bazę, iš kur vertybes buvo numatyta paskirstyti po Telšių „Alkos” ir Šiaulių „Aušros” muziejus. Ar taip ir buvo padaryta, kol kas išsamesnių žinių neturima.
Pokario metais rūmų pastatuose gyveno valstybiniame ūkyje dirbusių žmonių šeimos. Tikro pastato šeimininko nebuvo, todėl dvaro rūmus žmonės greitai nugyveno.
Papildoma informacija:
Restauruojamame Skaraitiškės dvare, savininkas K.Skamarakas planuoja įrengti turizmo ir sveikatingumo centrą.
Teksto komentarai