Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje. Saldutiškio dvaras minimas nuo XVIII a. pabaigos. Gyvenvietė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje, nutiesus geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai. Vadintas Stulgiškių arba Šilgudiškio dvaras jau žinomas unijinės Lietuvos laikotarpiu. Jį valdė Jaloveckiai. Trinkūnų k. kapinaitėse palaidotas Antanas Jaloveckis (1772–1852) minimas kaip dvaro įkūrėjas. Tarp jų būta šviesių žmonių. Inžinierius Boleslovas Jaloveckis prijautė lietuvių tautiniam išsivaduojamajam judėjimui, vadovavo bendrovei, tiesiant siaurąjį geležinkelį. Saldutiškyje buvo pastatyta didoka stotis su vandentiekio bokštu. Tada tarp stoties ir dvaro buvo supiltas kelias, pasodinta tuopų.
Buvusiame Jaloveckių dvare sovietiniais metais veikė valdžios įstaigos. Po nepriklausomybės paskelbimo buvo perduotas klebonijai. Šiuo metu tai privati nuosavybė. Dvaro savininkas – Arūnas Svitojus.
Papildoma informacija:
Saldutiškio istorija glaudžiai susijusi susijęs su Jaloveckių gimine, kuriai miestelis priklausė XIX-XX a. Karo inžinierius, generolas Boleslovas Jaloveckis Saldutiškyje įkūrė dendrologinį parką (be viso kito riešutmedis, retų rūšių eglės, maumedžiai), jo rūpesčiu miestelis buvo apsodintas liepomis ir juodosiomis tuopomis. 1907 m. B.Jaloveckis Vilniuje išleido knygutę lietuvių ir lenkų kalba Lietuva ir jos reikalai, tautiškas Lietuvos katekizmas, bendradarbiavo laikraštyje Litwa. B.Jaloveckio sūnus Mečislovas (1876-1962), agronomas, Vilniaus Žemės banko dvarų taksatorius, nutapė 1500 akvarelinių dvarų vaizdų Wizerunki dworów na ziemiach Rzeczpospolitej. Greta Saldutiškio, greta miestelio kapinių, išliko ir tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinėlės.
Teksto komentarai