Kauno pilis

Šiandien Kauno Pilyje veikia Kauno regiono turizmo informacijos centras.

Dėka Kauno miesto savivaldybės, kurie yra mūsų pagrindiniai dalininkai Kauno pilyje praėjusių metų liepos mėnesį buvo atidarytas Kauno regiono TIC punktas.

Kauno pilyje nuolat veikia parodos, teikiama turistinė informacija turistams, miestelėnams ir interesantams. Taip pat galima įsigyti įvairių suvenyrų.

Kauno pilį architektūros istorikai laiko seniausia Lietuvos pilimi, nors kada ji pastatyta, nežinome. Iki mūsų dienų išlikęs tik maždaug trečdalis buvusios pilies, kas buvo daugiau – viską nuardė Neries upė. Išlikę iki mūsų dienų mūrai irgi yra vėlesnių laikų. Archeologiniai tyrimai ir architektūrinė mūro analizė rodo, kad pirmoji pilis neturėjo gynybinių bokštų ir ją saugojo tik iš lauko akmenų, su pavienėmis plytomis sumūrytos sienos, kurių storis – apie 2.2 m (išlikę iki 2 m aukščio sienos pamatai). Tokia mūro konstrukcija, kai sienos išorinėse pusėse eilėmis rūpestingai sumūrijami akmenys, o vidus pripilamas smulkių akmenų, vadinamas kiautine mūro konstrukcija, kuri būdinga visoms aptvarinėms Lietuvos pilims. Tyrinėjant surasta dar vienos sienos fragmentų. Ši aplink pilį išmūryta siena stovėjo per 18-26 m nuo pirmosios ir apie 5 m žemiau, apsauginio griovio šlaite. Apie 20-30 m pločio ir 3-4 m gylio gynybinis griovys aplink pilį buvo iškastas per 20 m nuo sienų.

XIV a. pabaigoje ir po Žalgirio mūšio pilis buvo ne kartą remontuota, o XVI a. rekonstruota į bastėjos tipo pilį.

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje ir yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. XIV amžiuje šalia buvusios gyvenvietės Nemuno ir Neries santakoje pastatyta Kauno pilis – vienas svarbiausių lietuvių kovos prieš kryžiuočius atsparos punktų.
Kauno pilis yra gotikinis gynybinis statinys, turintis dvi eiles gynybinių sienų. Tai vienintelė tokio tipo pilis Lietuvoje. Konservuotos pilies liekanos byloja apie jos pirmykštę erdvinę struktūrą, statybos techniką, formas, teikia svarbių duomenų
XIV amžiaus Lietuvos architektūros raidai pažinti.
Pilis turėjo svarbią strateginę padėtį, kadangi užtvėrė kelią kryžiuočių veržimuisi į Lietuvos gilumą, taip pat ir į sostinę Vilnių. Dėl šios priežasties pilis buvo pulta kryžiuočių keletą kartų. Vygandas Marburgietis – kryžiuočių ordino diplomatas Prūsijoje rašė, jog Kauno pilis buvo mūrinė, turėjo aukštas sienas, stiprius bokštus išorinėje gynybinėje sienoje ir buvo apsupta pylimų ir griovių. Ją gynė didelė ir gerai ginkluota lietuvių įgula, kuriai vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas. Pilį
kryžiuočiai užėmė tik po ilgų, beveik mėnesį trukusių įnirtingų kautynių.
Pilį sudarė nedidelis 0,5 ha, keturkampis kiemas, aptvertas dviejų eilių mūrine gynybine siena. Vidinė siena buvo 1.3 – 2.0 m storio, 10 – 11 m aukščio. 18 – 30 m atstumu ėjo išorinė gynybinė siena, buvusi 2.0 – 2.2 m storio, 12-13 m aukščio. Rytinėje jos pusėje buvo 3 – 4 m aukščio nuo žemės pakeliami vartai. .Sienų kampuose buvo 4 bokštai. Pilį supo gynybinis griovys. Abiejų sienų viršuje buvo šaudymo angos, vidinėje pusėje – medinės šaulių galerijos. Sienos buvo sumūrytos iš akmenų, siūlės prikamšytos mažų akmenėlių ir skaldos. Vidinės gynybinės sienos išorėje buvo 2 m pločio plytų apdailos juosta. Pilies kieme stovėjo medinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, skirtų įgulos reikmėms.
1362 metais po trijų savaičių apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Teko pilį atstatinėti ir iki 1368 metų buvo sumūryta Antroji pilis. Buvo atstatyta tik vidinė gynybinė siena bet su 4 bokštais sienų kampuose. Bokštai buvo išsikišę prieš sienas, kas leido šaudyti išilgai sienų ir priešui užlipti ant sienų buvo labai sunku.
Antrosios pilies mūre daug plytų, ypač pietryčių bokšto išorėje. Sienų kiaute taisyklingai keitėsi plytų ir akmenų eilės. Vidus užpildytas mažesniais akmenimis ir plytų nuolaužomis. Apačioje išilgai sienų įmūrytos ąžuolinės sijos.
XVI a. antrojoje pusėje pilis dar sustiprinta : pietryčių kampe, gynybinio griovio dugne sumūryta bastėja pilies prieigų flanginei gynybai, naudojant 6 paraku šaunamąsias patrankas. Tačiau išaugus paraku šaunamų patrankų griaunamajai galiai bastėjos nebeteko savo gynybinės reikšmės pilių gynybai ir ši bastėja primena to meto gynybinius įtvirtinimus.
Po Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo metais prasidėjo ramesnis jos gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties pietrytiniame bokšte buvo įrengtas kalėjimas, o kituose sandėliai.
1549 m. Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. XVI a. pilis buvo labai gražiai sutvarkyta.
XVII a. ketvirtame dešimtmetyje Neris pasiekė pilies sienas ir pamažu nugriovė dalį pilies statinių. Nepaisant to, pilis dėl savo patogios padėties per XVII a. vidurio karus buvo naudota švedų ir rusų įgulų, po kurių sutriuškinimo Kauno pilis daugiau karo tikslams nebenaudota. Per Napoleono žygį į Rusiją Kauno pilis buvo gerokai nuniokota. Vytauto Didžiojo jubiliejiniais metais (1930 m.) buvo pradėti archeologiniai tyrimai bei konservavimo darbai, kurie vyko iki 1939 metų. Kauno pilies tyrinėjimo darbai buvo atnaujinti tik 1954 metais. 7 dešimtmetyje tyrinėjimai buvo dar intensyvesni: atkastas gynybinis griovys, atidengta ir iš dalies konservuota bastėja bei išlikusios sienų dalys. Pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais, to laikmečio ginklais bei kitais eksponatais, bylojančiais apie lietuvių tautos kovas su Kryžiuočių ordinu. Iki 1987 m. bokšto ekspozicija veikė vasaros sezonų metu. Deja, devintojo dešimtmečio pabaigoje, tęsiant rekonstrukcijos darbus ekspozicija buvo grąžinta į Karo muziejų.
Šiuo metu pilies liekanos – tai pusiau uždaras kiemas, kurį riboja 2 – 3 m aukščio pietinė siena, nedidelis rytinės sienos fragmentas su vartų arka ir iš dalies pažymėti rytinės bei vakarinės sienų kontūrai. Pietvakarių kampe išliko kvadratinio bokšto apačia, o pietryčių – apskritas, iki ketvirtojo aukšto atkurtas bokštas. Kieme yra įėjimas į bokšto pirmąjį aukštą. Viduje atstatytos medinės perdangos, viršus uždengtas plokščiu gelžbetoniniu stogu. Sienų išorė lygi, netaisyklingai įsiterpia keletas arkinių angų.
2005m Kauno pilies bokštas buvo perduotas Kauno regiono turizmo informacijos centrui, kurį lankydami turistai ir miesto svečiai vasaros sezono metu gali apžiūrėti pilies bokštą ir požemius iš vidaus ir gauti visą informaciją apie Kauno miestą ir Kauno rajoną.