Dvarai

Bubių dvaras

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad Bubiuose gyventa jau V a.
XVI a. Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus sodyba (viensėdija), XVIII a. II pusėje – kaimu. Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis XVIII-XIX a. sandūroje, kai po paskutiniojo 1795 m. Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo Rusijos carienė Bubius dovanojo rusų didikams Zubovams. Mirus grafui Nikolajui Zubovui, 1899 m. Bubius paveldėjo jo sūnus Dmitrijus. Jis savo lėšomis tais pačiais metais dvare atidarė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuvių kalba. Jo valdymo metais dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulininkystę ir pienininkystę, dvare įsteigta lentpjūvė ir plytinė. 1910 m. dvare įsteigta žemesnioji g-tės ir pienininkystės m-kla. Vykdant 1922 m. žemės reformą, Šiaulių apskrityje iš grafo D. Zubovo buvo nusavinti 5 dvarai. Grafas pasirinko nenusavinamą žemės normą Bubių dvaro centre.Kartu su paliktais sklypais prie lentpjūvės ir plytinės jo valdoje liko 120 ha žemės. Po D. Zubovo mirties dvarą paveldėjo jo duktė Tatjana Zubovaitė-Ropienė, o po jos mirties dvarą pasidalino sesrys Darija Putvinskienė ir Kotryna Kurkauskienė. Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 metų Bubių dvaras buvo stambiu kultūriniu ir ūkiniu centru ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 metų čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių Gegužinės.Šiuo metu nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei Kulnienei.

Apie autorių

dvarininkas

Teksto komentarai

Komentuoti