Dvarai

Astravo dvaro sodyba

Išlikę dvaro rūmai, arklidės ir šunininko namelis. Rūmuose įsikūrusi UAB “Siūlas” administracija, arklidėse – gamybinės patalpos, šunininko namelyje – parduotuvė ir gyvenamosios patalpos. Galima pasivaikščioti po parką. Iš vidaus galima apžiūrėti pirmąjį rūmų aukštą.

Objektas statytas

1841-1862

Buv. objekto savininkai

Grafų Tiškevičių šeima

Objekto architektai

Tomas Tišeckis

Papildoma informacija:

Astravo dvaras žinomas nuo 1617 m. Jis priklausė Radvilų giminės Biržų-Dubingių atšakai, pirmasis savininkas buvo greičiausiai Kristupas Radvila Jaunasis. Išmirus Biržų Radviloms dvaras perėjo Nesvyžiaus Radvilų atšakai, tačiau konkrečius dvaro valdytojus dar reiktų išaiškinti. 1794 m. Biržai, taip pat ir Astravo dvaras, buvo įkeisti Tiškevičiams. Pirmuoju dvaro valdytoju tapo Juozapas Ignotas Tiškevičius (1724-1815 m.). Iki 1820 m., kai pradėti statyti pastatai pusiasalyje, dvaras turėjo tik ekonomines funkcijas. Jo sūnus Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761-1839 m.) tapo ir viso Biržų majorato valdytoju.

Nuo 1862 m. II Biržų majorato valdytoju tapo archeologas ir keliautojas Mykolas Tiškevičius, vedęs Marija Radvilaitę (1830-1902 m.). 1865 m. Mykolui Tiškevičiui išvykus į Italiją, iki 1871 m. majoratą faktiškai valdė jo pusbrolis Eustachijus Tiškevičius (1814-1873 m.). 1871 m. dėl pablogėjusios sveikatos negalėdamas nuolat gyventi ir prižiūrėti ūkinės veiklos Biržų majorate, Mykolas Tiškevičius kreipėsi į imperatorių, prašydamas leisti perduoti Biržus pilnametystės sulaukusiam vyriausiajam sūnui. Gavęs leidimą, 1872 m. liepos 10 d. perdavė majoratą Juozapui (1850–1905 m.), o sau užsitikrino pragyvenimą iki gyvenimo pabaigos.

Tačiau Juozapas Tiškevičius, nesugebėjęs valdyti majorato, apsisprendė jo atsisakyti jaunesnio brolio naudai. Marija Tiškevičienė ėmė rūpintis, kad majorato paveldėjimo įsake būtų padaryta išimtis, nes Rusijos įstatymai neleido perduoti majorato, jį buvo galima tik paveldėti. Reikėjo išimtinio caro sutikimo, tačiau Aleksandras II iš pradžių atsisakė jį suteikti ir sutiko tik proteguojant Aleksandrui Potapovui. 1876 m. spalio 8 d. vardiniu imperatoriaus įsaku, duotu Valdančiajam Senatui, nuo 1880 m. birželio 14 d. Juozapas Tiškevičius perdavė Biržų majoratą jaunesniajam broliui tokį, koks jis aprašytas imperatoriaus įsake 1862 m. gegužės 29 d. įkuriant majoratą. 1880 m. IV Biržų majorato Astrave valdytoju tapo Jonas Leonas Tiškevičius.

1918 m. iš jo sūnaus Alfredo Tiškevičiaus dvarą nupirko Petras Variakojis (1892-1970 m.). 1918 m. dvare buvo įkurta pradžios mokykla. 1918-1940 m. dvaro rūmuose buvo įsikūrusi Biržų kultūros draugija „Mūza“, turėjusi čia savo klubą, biblioteką ir skaityklą. 1923-1924 m. įsteigtas vilnų verpimo fabrikas, kuris 1930 m. išplėstas į linų ir pakulų apdirbimo fabriką. 1924 m. įsteigta pieninė.
1980 m. sausio 9 d. Biržų majorato įpėdinis Jonas Jurgis Tiškevičius išrinktas abatu Aiguebelle abatijoje (Prancūzijoje, Drōme departamente), kur 1987 m. mirė. Baigėsi vyriškoji Tiškevičių giminės šaka ir grafų valdymo laikotarpis Biržuose.
Archeologas, istorikas, etnografas Eustachijus Tiškevičius (1814–1873) savo giminę taip apibūdino: <...> niekada neiškilo aukščiau kitų, bet ištikimai tarnavo bažnyčiai, sostui, mokslui, žodžiu, vykdė pareigas, kaip geri piliečiai garbingai ir sąžiningai. Garsių prosenelių poelgių skelbimas, jų oficialaus viešo gyvenimo apžvalga, visuomenės pripažinti nuopelnai, savo giminės tradicinių padavimų prisiminimai, be prieštaravimo išganingai įtakojo jaunosios kartos sąmonę, kuri žengė į priekį ir pasišventė viešam darbui, taip pat iš savų protėvių dievobaimingo gyvenimo, kaip iš knygos galėjo semti pavyzdį ir pamoką.
Grafai Tiškevičiai užėmė garbingą vietą Lietuvos kultūros istorijoje. Jų moksliniai darbai nepamiršti iki šiol, jais remiasi tyrėjai. Biržų Tiškevičius mena jų statyti reprezentaciniai rūmai, funduotos bažnyčios. Kelios Tiškevičių kartos kaupė vertingus vaizduojamojo ir taikomojo meno rinkinius. Pasklidę po Lietuvos ir užsienio muziejus, jie užėmė deramą vietą ir tapo reikšminga pasaulinio kultūros paveldo dalimi.

Darbo (lankymo) laikas:

Darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00.

Apie autorių

dvarininkas

Teksto komentarai

Komentuoti